Tinklinis marketingas – tai nuoširdi tarnystė kitiems

Tinklinis marketingas - tai nuoširdi tarnystė kitiems

tinklinis marketingas

Sėdėdama stebiu gražų, aukštą, žalią augalą, stovintį prieš mano akis. Jis tobulas, nes tiesiog yra. “Jis tarnauja mums”, – sau tyliai sakau. Tarnauja savo grožiu ir išskiriamu deguonies kiekiu, kurio mums reikia labiau, nei mes suprantame ar jį vertiname. Dar prieš penkerius metus tokia buvau ir aš: žalia, graži, tobula. Tarnavau ir daviau. Daviau ir sėmiausi pagalbos iš aplinkos. Taip prasidėjo mano supratimas apie tarnystę kitiems.

Duoti – tai sveikintinas veiksmas bet kurioje gyvenimo situacijoje. Jo tikimasi šeimoje, draugystėje, darbe, o tinklinio marketingo versle tai vienas iš svarbiausių veiksmų, kurių ėmiausi pirmaisiais metais. Mačiau prasmę ir džiaugsmą padėdama kitiems, nes komanda šiame versle – labai vertingas konstruktas, kuri auga, jeigu lyderis ją laisto. Tuo pačiu komandai reikia stipraus lietaus, kartais didelės audros, žinoma, ir saulės, o kartais tiesiog ramaus vėjo, kad ji sustiprėtų ir taptų savimi pasitikinčia, tačiau tai ilgas kelias, kurį ėjau kartu su savo komanda. 

Praėjus penkiems metams tinklinio marketingo versle labai gerai atsakiau sau į klausimą: “Kas yra tarnystė?” Ne, tai ne savęs atidavimas, besąlyginis davimas ir (ne)sitikėjimas nieko atgal. Priešingai, tai davimas iš meilės sau, kurios buvimu turi pasirūpinti Tu pats. Tai užpildymas savęs per atidavimą. Ar tikrai šis procesas yra toks sudėtingas? Toli gražu. Tad pradėkime nuo pradžių. 

Tik atėjusi į šį verslą, supratau, kad jis bus sėkmingas, jeigu mano komandos nariai bus sėkmingi, tai įkvėpė mane rūpintis kiekvienu atėjusiu į komandą dar labiau. Pirmieji metai buvo ypatingi, nes būdama gera bei vertindama savo draugiškumą, kaip vieną geriausių savybių, skubėjau į pagalbą visiems. Veiksmas vyko vienpusiu eismu. Didžiumą laiko degė žalia šviesa, nes programa nebuvo ištobulinta. 

Labai anksti supratau, jog klientus supažindinti su mūsų kokybišku produktu gali padėti aroma vakarai, kurių metu užsiimdavau edukacija. Šių renginių koncepcijai pasiteisinus, mano komandos nariai taip pat panoro jį įgyvendinti savo komandose, todėl buvau laukiama kartu su savo žiniomis. Vykdavau į renginius, jeigu tik manęs paprašydo, nepaisant to, jog manęs laukdavo šeima. Padėjau dideles ar mažas pajamas turintiems, o mano pajamos augo, tačiau ne taip sėkmingai, kaip augdavo mano kolegų. Padėjau net ir tuomet, kuomet giliai viduje jaučiau, jog geriau to nedaryti, tačiau vadovavausi įsitikinimu: “Jeigu pažadėjau, turiu įgyvendinti.” Kiek mažai tuo metu aš supratau. 

Prireikė ne vienerių metų iki aš sustojau ir suvokiau, jog nemokamų pietų, deja, nevertina ir jie praranda savo skonį tik jų paragavus. Juk ir maistas, kuriame yra įdėta meilės, pavirsta gardžiu be didelių pastangų. Todėl be meilės sau, jokia tarnystė nebus pakankama, jeigu tavo meilės puodelis – tuščias. Visuomet būki indu, tokiu pilnu, kad niekuomet neišsektum ir nuoširdžiai tarnautum kitiems.

 

Share on facebook
Share on linkedin
Scroll to Top